“Jūs pasitikite mumis – mes dirbame Jums. Žmogui ir Tėvynei”.

Skiltyje "Skaitiniai" naujas Liepos mėnesio "Socialdemokratas" numeris

Mieli moksleiviai, gerbiami Mokytojai,

Sveikiname visus su gražiausia ir prasmingiausia rudens švente - Rugsėjo 1 - ąją!

Esate patys jauniausi, todėl - patys stipriausi. Jūs vedate Lietuvą į ateitį.

Eikite į mokslą, žinojimą, progresą! Net jeigu pasirodys, kad tikslas per toli ar per sunkus, - vis tiek eikite. Kelias tampa vertingu, tik jį praėjus. Tegul kiekvienos dienos įgytos žinios atveria naujus galimybių, tikslų ir pažinimo kelius.

Tegul šių metų užsibrėžti tikslai būna verti Jūsų triūso. Tegu sėkmė ir puikūs rezultatai lydi Jus šiame žinių kely. Būkite jauni, būkite stiprūs!

Laimingas, kas gali vis atsigręžti į šviesą, sugauti ją, - nesvarbu iš kur - knygų, aplinkos, žmonių - ir ne tik pats nušvisti, bet ir nukreipti tą šviesą į kitą. Mokytojas - į mokinį. Mieli Mokytojai. Jūs turite galimybę būti tais veidrodėliais, atspindinčiais, nukreipiančiais šviesą. Kokias dideles galimybes, užkoduotas Mokytojo profesijoje, Jūs turite! Su švente!

LSDP Rokiškio skyriaus prezidiumas

Rokiškio skyriaus sąskrydis

Rugpjūčio 14 d. Kamajų seniūnijos Salų dvare įvyko tradicinis LSDP Rokiškio skyriaus sąskrydis. Sąskrydžio dalyvius sveikino LSDP Pirmininko pavaduotoja dr. G. Purvaneckienė, partijos koordinatorius A. Dudėdas, partijos "Tvarka ir teisingumas" Rokiškio skyriaus pirmininkas E. Vilimas, Darbo partijos Rokiškio skyriaus atstovas V. Gruodys, Naujosios Sąjungos (socialliberalų) partijos Rokiškio skyriaus pirmininkas P. Kažemėkas, Rokiškio rajono Afganistano karo veteranų sąjungos atstovas E. Bieliūnas ir V. Barauskas.

Devyniems naujiems partijos nariams buvo įteikti partijos narių bilietai, grupei skyriaus narių buvo įteiktos skyriaus Tarybos padėkos už nuoširdų darbą partijos veikloje, buvo pagerbti partijos bičiuliai, sulaižukę garbingų jubiliejų.

Vėliau vyko įvairios sportinės varžybos. Bičiulis J. Rubikis visus vaišino tradicine žuviene. Toliau sąskrydis tęsėsi dvaro šokių salėje.

Daugiau foto skyrelyje "Galerija"

Grįžome dvasiškai pakylėti

Liepos 26 d. mums su bičiule Laima Keraitiene teko garbė dalyvauti Šv. Mišiose, paminint keturias savaites po Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kur buvo aukojamos Šv. Mišios, buvo pilnutėlė.

Daugeliui širdį suvirpino I. Prudnikovaitės, V. Noreikos, ir E. Kaniavos atliekamos Šv. giesmės. Mišios aukojo vyskupas Gintaras Grušas, jam talkino 5 kunigai.

Puikų, turiningą verčiantį daug ką apgalvoti pamokslą sakė kunigas Ričardas Doveika.

Norėtume pateikti visą jo pasakyto pamokslo tekstą. Manome, kad kiekvienas jame gali rasti tai, kas jam atrodo svarbiausia.

Kunigas Ričardas DOVEIKA
 

“...Šią valandą mes visi kartu dėkojame Dievui už dovanotą kuriantį ir atsakingą žmogų žemėje, pašauktą būti ženklu ir žyme valstybei ir jos piliečiams. Kiekvieno žmogiško asmens gyvenime susitinka laisvė ir atsakomybė, gebėjimas kurti ir save dovanoti, bet kartu pagunda ir nuodėmė, egoistiškumas, kuriame slypi noras pavergti pasaulį sau, nustumti kitą, išduoti, pažeminti, išnaudoti, nupulti; ir keltis, atsitiesti, atitaisyti, atsiteisti ir sugrįžti į Dievo ir tiesos, ir Dievo minties kelią. Žmogaus gyvenime šiapus visada susitiks šiedu žodžiai ir šios dvi tiesos: nusidėjau ir atleista...

Viltis ir gyvenimas yra kaip dvi apsikabinusios neperskiriamos sesės, kuri viena be kitos negali būti. Ir tik todėl, kad egzistuoja viltis, gyvenimas yra ne absurdiškas košmaras, bet turintis prasmę vyksmas. Prasmę, kuri atsiskleidžia paskutinėje ribinėje situacijoje, kai tarp gyvenimo Čia ir Ten atsiradęs įtrūkis atveria kitą, tikrąją, būtį. Mirtis yra durys, per kurias įžengiame į neregimą plotmę, iš kurios esame kilę. ... Kaip sako Mažasis Princas, svarbiausi dalykai nematomi akimis.

...Šį vakarą mes Dievui dėkojame už tautos vadovą, dėkojame už Lietuvos Respublikos prezidentą. Algirdas Mykolas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas. Taip, jis atėjo į mūsų tarpą su tiesa, istorine tiesa kaip buvęs CK pirmasis sekretorius... Tačiau, nepaisant visos jos praeities, dažnai mėgstama pabrėžti - “komunistinės praeities”, ekscelencija ištikimai atvirai įsiliejo į Lietuvos tautinio atgimimo judėjimą, aktyviai bendradarbiavo su Sąjūdžiu. Jam rūpėjo ir Bažnyčios reikalai, ir už tai mes, Lietuvos tikintieji, esame jam ypač dėkingi... Jis esmingai paveikė Lietuvos valstybingumo atkūrimą, valstybės gyvenimo organizavimą, demokratijos pamatų kūrimą ir tarptautinį Lietuvos pripažinimą. Tai viena iš ryškiausių ir įtakingiausių ne tik Lietuvos, bet ir visos Vidurio ir Rytų Europos XX amžiaus pabaigos XXI amžiaus pradžios asmenybių, rašiusių šio regiono istoriją. Ekscelencijos biografija - tai Lietuvos ir viso Europos regiono istorijos dalis, jis bene vienintelis Lietuvos istorijoje politikas, užėmęs visus svarbiausius valstybės tarnystės postus... Ir niekada jo kelias nebuvo konfrontacijos kelias.

...Niekuomet nepamiršiu, kai atšventinus Katedrą ir pradėjus savo tarnystę kaip jauno patarnautojo, būnant šalia monsinjoro Kazimiero Vasiliausko ekscelencija buvo dažnas šventovės ir Monsinjoro svečias. Ir niekuomet nepraeidavo pro nė vieną neužkalbinęs, nepaklausęs, nepaspaudęs rankos... Negaliu pamiršti paprasto pasikalbėjimo su juo, kai buvau pakviestas patarnauti šeimoje pašventinant proanūkio kapelį. Tas nuostabus keliolikos minučių komentaras, kai, kapinėse susitikus su ekscelencija, jis apsikabino per petį ir mes dviese apsikabinę ėjome per kapines, o jis sakė: “Ričardai, man blogai, man iš tikrųjų blogai, bet aš labai džiaugiuosi, kad mano gyvenimas buvo vertas gyvenimas”. Tą valandą mes apie daug ką kalbėjomės ir ta valanda man visuomet išliks kaip iškilminga bendrystės dovana.

...Šiandieną noriu čia visų esančiųjų paklausti, koks atgimsta mumyse ekcselencijos paveikslas, kokias pamokas mes išmokstame ar esame kviečiami išmokti šiandieniniame susitelkime... Šiame žmoguje susitinka ir susikryžiuoja ne tik jo praeities darbas ar politinė veikla bei pati Nepriklausomybė, bet dar daugiau: šiame asmenyje susitinkame mes visi kartu. Šiame asmenyje susitinka visa tauta, visa Lietuva. Visa Tėvynė. Jis - ženklas ir simbolis, žinia ir tikrovė... Jame okupuota Tėvynė ir Nepriklausomybės paskelbimas. Tyla. Persekiojimai, tikinčiųjų žeminimas, uždarytos bažnyčios ir sistema, užgožusi tikėjimą, ir kartu garsiai skambantys Velykų varpai atnaujintose, grąžintose naujai apstatytose šventovėse... Jame susitinka praeities ir ateities Tėvynė su savo istorija... Jame susitinka vakardienos sistemos žmonės ir žmogus, trokštantis įnešti geriausiąją dalį į tautos atgaivinimo ir Lietuvos valstybės pakilimo lobyną. Kas šitą gali teisti ir nuteisti žmogų?..

...Katras šiandien pavojingesnis ir didesnis Tėvynei blogis: ar suklupęs žmogus, bet keliantis ir besistengiantis asmenine ir pilietine atgaila ištaisyti klaidos ir nuodėmės padarinius, ar tas, kuris šiandien ir toliau išnaudoja savo tautietį, lobsta sistemingai kenkdamas valstybei...

Todėl visi šį vakarą kviečiami iš tikrųjų visi kartu išeiti kiekvienas iš savęs. Yra puiki proga Dievo akivaizdoje ir šio žmogaus asmenyje nusimesti, iš tikrųjų nusimesti visų blogybių apsiaustus. Iš tiesų paduoti vienas kitam iš širdies ranką, atsiprašyti vieni kitų ir nuoskaudas peržengti kuriančia ir vienijančia vilties dovana. Ir palikti istorijai tai, kas istorijos. Kuri labai dažnai pati teisingai sudėlioja taškus. Ir leistis į vieningos tautos, nesuvaidintos Lietuvos kūrimo kelią...”

L. Keraitienė

V. Saulis

2010-07-28

LSDP frakcijos seniūno A.Butkevičiaus pranešimas: didėjančią premjero patarėjų armiją maitins pensininkai ir mamos

Nuo liepos panaikinus apskričių viršininkų administracijas buvę jų vadovai šiltas vieteles gaus Andriaus Kubiliaus „užpečkyje“. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus nuomone, toks sprendimas – dar vienas premjero spjūvis liaudžiai į veidą.

 „Konservatorių lyderis dar kartą įrodė, kad apie taupymą Vyriausybėje niekas nesvarsto. Greta 18 jau esančių politinio pasitikėjimo darbuotojų jis priims dar dešimt. Tiesa, premjero patarėjais bus įdarbinti tik valdantiesiems lojalūs asmenys – buvę apskričių viršininkai, kurie priklauso valdančiajai koalicijai. Tokį sprendimą komentuodami premjero žmonės nė nerausta, tarsi tai būtų įprasta. Sprendimas dar kartą patvirtina, kad visose srityse stengiamasi susodinti savus“, – mano Algirdas Butkevičius.

 Likusieji buvusių apskričių administracijų darbuotojai pėdins į Darbo biržą. Šių žmonių atžvilgiu Premjero sprendimas yra tiesiog negarbingas.

 „Premjero patarėjų armija auga net ir tokiu metu, kai Vyriausybė nesugeba atsiskaityti su pensininkais, kai iš vaikus auginančių tėvų atiminėjami teisėtai uždirbti pinigėliai. Juk visus 28 patarėjus maitins ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai. Ar kas nors sugebės pažadinti konservatorių Vyriausybės vadovo sąžinę?“.

Ąžuolai lūžta, nesilankstydami

Netekome tauraus žmogaus, iki paskutinio atodūsio tarnavusio savo Tėvynės, Laisvės, Nepriklausomybės idealams. Taip rašome Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo užuojautoje artimiesiems dėl šios skaudžios netekties.

 Man šis didis Žmogus, Valstybės atkūrimo pamatų architektas, iškilus politikas paliko patį didžiausią gyvenimo įspūdį, padarė pačią didžiausią įtaką. Daugelį metų jaučiau Jo reiklumą sau pačiam ir supančiai aplinkai bei ryžtingumo, susieto su pragmatizmu ir ekonomine logika, pasireiškimus.

 Respublikoje plėtojamoms gyvenamųjų namų bei pramonės statyboms ima stigti statybų duonos – granito skaldos. Jaunam nerūdinių statybinių medžiagų susivienijimo vyriausiajam inžinieriui pavedama išnagrinėti granito karjerų plėtros galimybes už Lietuvos ribų (Lietuvoje granitai glūdi bent 500 metrų gylyje), parengti studiją Vyriausybei (LTSR Ministrų Tarybai). Mano parengta medžiaga apie karjerų plėtros galimybes Karelijoje (Vyborgas) ir Ukrainoje (Rovno sritis) patenka ant LKP sekretoriaus, Respublikos racionalaus gamybinių pajėgumų išdėstymo komisijos pirmininko A. Brazausko darbo stalo.

 Pristatau komisijai, šiurpuliukams lakstant po kūną, girdžiu, regis, nesibaigiančius jos pirmininko klausimus ir komentarus, dalykiškas pastabas, replikas. Ataskaita tarsi ir priimama, tik karjerus Ukrainoje, Sarnų vietovėje plėsti pavedama... kitam, respublikiniam susivienijimui „Granitas“.

 Atšylant „perestroikos“ (persitvarkymo) vėjams, beieškant sąjunginio pavaldumo gamyklai „Kaitra“ vadovo, vėl atsiduriu už pramonę ir energetiką atsakingo CK sekretoriaus A. Brazausko kabinete. Skyriaus vedėjas Daukša, pristatydamas mano galimybes pakeisti rusakalbį, bene ketvirtį amžiaus direktoriavusį pirmtaką, lyg tarp kitko pastebi: „Draugo R. Rudzio partinis stažas – nepilni dveji metai“. A. Brazauskas kategoriškas: „Nieko tai nereiškia, mes žinom, kaip jis dirba ir tvarkosi“. Beveik neužsukdamas nei buvusion darbovietėn, nei namo, skrendu į Maskvą. Grįžtu „Kaitros“ vonių gamyklos direktorium.

 Vėliau ne kartą patyriau, kaip A. Brazauskas visur ir visada pirmiausia vertindavo ne partinę priklausomybę ir nuolankumą viršininkams, o kompetenciją, darbštumą, dalykiškumą. Jam pirmiausia rūpėjo Respublikos ūkio plėtra, dalykinis reikalų sprendimas, lietuviškų nacionalinių tradicijų ir gyvenime, ir gamybos plėtroje išsaugojimas. Jis neieškojo priežasčių, kaip nespręsti gyvenimo problemų. Jis ieškojo sprendimų ir suburdavo kitus tai daryti.

 Gerai pamenu tiesioginį Algirdo Brazausko telefono skambutį gamyklos direktoriui. Trumpai paklausęs, kaip sekasi „Kaitrai“, išgirdęs apie vieną kitą problemą, be įžangų paprašo: „Raskit būdą atkrauti vieną – du vagonus vonių tiesiogiai Tomsko sričiai. Skambino pirmasis (srities kompartijos sekretorius), sutarėm, kad padės atsiųsti į Lietuvą mums labai svarbių medžiagų“. Radom būdą – bendradarbiai pagamintas tvarkingas vonias „nerado galimybės“ pateikti „gosprijemkai“ (valstybinei kokybės kontrolei): tokios būdavo parduodamos neprisilaikant griežtų Maskvos „valstybinių užsakymų“.

 Vienas drąsiausių, ryžtingiausių Algirdo Mykolo Brazausko apsisprendimų – nesuklupti prieš Maskvos įtūžį, paties M. Gorbačiovo nesusivaldymą, išardant „vieningąją ir neišardomą“ sovietinę komunistų partiją, kai 1989 metų gruodžio mėnesį LKP XX suvažiavimas ir dauguma jo dalyvių „neišvažiavo su platforma“, o liko Lietuvos žmonių interesų pusėje. Į tą partinį suvažiavimą pakliuvau labai paprastai, pareikšdamas rajono partinėje konferencijoje, kad ardom Sovietų Sąjungos kompartiją ir po to žiūrėsim, kas iš to išeis (regis, tai pagal L. Trockį – marksistinį revoliucionierių Leibą Bronšteiną). Buvau gyvu ten vykusios dramos liudininku. Deja, gal tik nedaugelis lietuvių galėjo įsivaizduoti, į kokią tragediją visa tai galėjo pavirsti. Berlyno sienos griovimą Michailo Gorbačiovo grupuotė toleravo, Lietuvos komunistų nepaklusnumo – ne.

 Rinkimai į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą prie valstybingumo atstatymo ir įtvirtinimo lopšio atvedė dvi pagrindines jėgas: Persitvarkymo Sąjūdį ir Lietuvos komunistų partiją, Vytautą Landsbergį ir Algirdą Brazauską. Mane, nei Sąjūdžio remiamą, nei LKP iškeltą, išrinko žmonės nei smerkdami už nepriklausymą Sąjūdžiui, nei liaupsindami už priklausymą nomenklatūrai. Galvoju, už mano darbus žmonėms ir jiems rodomą dėmesį.

Netruko atsirasti ir pirmoji takoskyra – nebuvo pelnytai parlamentinės daugumos valia išrinkto

 Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytauto Landsbergio siūlymo ir Algirdo Brazausko sutikimo užimti pirmosios Vyriausybės Premjero postą. Vyravo kuo didesnės meilės Tėvynei (dažnai žodžiais) ir nepasitikėjimo, bet kokio bandymo, perimti žmonių gyvensenos vadinamojo socializmo sąlygomis bruožus, motyvai (įskaitant kolūkinės santvarkos su jos vienintelės sukurta kaimo socialine infrastruktūra – brutaliai ir negrįžtamai sunaikinta, pamažu paverčiant Lietuvos kaimą viena didžiule alkoholikų landyne).

 Būdamas Mandatų ir Etikos komisijos nariu griebiausi iniciatyvos parengti Aukščiausios Tarybos nutarimo projektą, įgalinantį „legalizuoti“ buvusių TSRS liaudies deputatų iš Lietuvos statusą Maskvos atžvilgiu. Kad šie Lietuvos žmonių išrinkti – daugiausia Sąjūdžio remti – diplomatai, gavę jau Nepriklausomos Lietuvos valstybės derybininkų statusą, galėtų deramai ir garbingai taikios „dainuojančios“ revoliucijos pasiekimus įtvirtinti derybiniuose procesuose tiek su šoko ištikta TSRS Aukščiausiąja taryba, tiek su daugybe mums draugiškų ir mūsų Nepriklausomybės siekiams pritariančių Rusijos visuomenininkų ir eilinių piliečių.

 Su mūsų komisijos pirmininku Aloyzu Sakalu, niekaip „nepramušdami“ tokio ar panašaus pobūdžio sprendimo, tarėmės ir su Algirdu Brazausku. „Neįveiksit Sąjūdžio radikalų su jų pirmininku. Jiems atrodo, kad valstybę galima kurti be ekonomikos pereinamumo, tarsi lygiame lauke, net negalvojant, ką jame sėti“, – sako A. Brazauskas. Tokia „patirtis“ Lietuvai daug kainavo: blokada ir chaosas, pagaliau, Nepriklausomybės moratoriumas. O mes dar ilgai zujom po pasaulį su sovietiniais diplomatiniais pasais.

 Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijoje su jos pirmininku šviesios atminties prof. Kazimieru Antanavičium ir jos nariu Anapilin išėjusiu Algirdu Brazausku nepavyko pasiekti, kad ano meto Maskvai priklausiusių, žmonių darbą ir socialines sąlygas garantavusių įmonių statusas netaptų vien beatodairišku jų nacionalizavimu, per trumpą ar kiek ilgesnį laikotarpį privedusiu prie jų bankroto. A. Brazausko įtikinėjimams, kad įmonės turtas – ne vien pastatai ar įrengimai, bet ir intelektuali inžinerinė nuosavybė, mokslinis aprūpinimas, giminingų įmonių bendradarbiavimas bei ypač plati gamybos kooperacija ir, kas svarbiausia, rinkos, „revoliucinė“ parlamentinė dauguma liko tarsi neregė ir kurčia. Sunaikinę savo gamybos potencialą dešimtmečius įnirtingai kovojame už užsienio investicijas į Lietuvos ūkį, bendro su užsienio partneriais kapitalo įmonių steigimą.

 Dvidešimties metų prireikė Nepriklausomybės akto signatarui, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui pripažinti ir įvertinti Jo tėvo tada pasakytus žodžius apie norą du iškiliuosius politikus kuriant valstybę regėti greta. Tėvas įžvelgė, kad to nori lietuvių tauta, tai yra žmonių tolerancijos, tarpusavio pasitikėjimo, tautiškumo išsaugojimo klausimas. Nepasitikėjimo nesąjūdine politine jėga ir jos lyderiu užkratas ėmė plisti nuo pakliuvusiųjų į pirmąją Nepriklausomos Lietuvos Valstybės valdymo svarbiausiąją instituciją. Jis nieko bendro neturi su Antano Terlecko inicijuotomis „megztomis beretėmis“, neperėjo iš Sąjūdžio ir pertvarkytų lietuviškumo labui komunistinių jėgų priešrinkiminių kovų ir taikių batalijų. Jis augo, vystėsi, negailestingai darkė žmonių likimus ir, pagaliau, ilgam įsitvirtino partinių didžiųjų ir mažesnių koalicijų terpėje jų ir siauriems, ir platesniems grupių (ar grupuočių) interesams užtikrinti. Žmonių sąskaita.

 Ąžuolai nuo vėtrų nelinksta. Jie, neatlaikę audrų, lūžta. Likimas palaužė ir Nepriklausomybės akto signatarą, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką, Lietuvos Vyriausybės vadovą, Jo Ekscelenciją Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską.

 Man tai asmeninė netektis. Kaip šimtams tūkstančių Lietuvos žmonių, kaip Jos Ekscelencijai Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

 Šimtams tūkstančių Jį branginančių ir gerbiančių jokio pykčio ar pasišlykštėjimo jausmo tenesukelia keli tūkstančiai nusisamdžiusiųjų neapykantai kurstyti komentatorių viešojoje erdvėje. Tebūnie tai tolerancijos ir nekerštingumo pasireiškimas, kuriuos taip brangino ir puoselėjo A. M. Brazauskas.

Pagarba mūsų Prezidentui.

Romualdas Rudzys,

Nepriklausomybė akto signataras

Ko laukti iš naujosios ES žemės ūkio politikos?

Europos Parlamente ėmė ryškėti naujosios ES žemės ūkio politikos kontūrai. Nors iki jos patvirtinimo dar praeis nemažai laiko jau šiandien matyti, kokie svarbiausi uždaviniai keliami: siekiama didesnio žemės ūkio produkcijos saugumo ir kokybės, teisingesnės paramos ūkininkams, konkurencingesnio ūkio  ir didesnių pajamų žemės ūkio sektoriuje.

Lietuvos žemdirbiams svarbiausia naujiena yra tai, kad pagaliau einama link suvienodintų išmokų tarp „senųjų ir naujųjų“ ES šalių. Europos Parlamento žemės ūkio komitetas siūlo, kad EK nustatytų tokius paramos kriterijus, pagal kuriuos skirtumai tarp skirtingose šalyse mokamos tiesioginės paramos būtų kuo mažesni.

Pabrėžiama, kad Bendroji  žemės ūkio politika (BŽŪP) liks Europos reikalu. BŽŪP nebus finansuojama iš nacionalinių lėšų, tiesioginė parama ūkininkams ir toliau bus teikiama tik iš ES biudžeto.

Tai pat ketinama daugiau dėmesio skirti produktų žymėjimui, kad matytųsi iš kur produkcija atkeliavusi bei griežtinti žemės ūkio produkcijos kokybės politiką, kad būtų užtikrintas ES gamintojų konkurencingumas. Akcentuojamas ir žemės ūkio gamintojų derybinių pozicijų stiprinimas prieš perdirbėjus ir prekybininkus, nes pripažįstama, kada dabar šioje srityje yra rimtų problemų.

Apibendrinantis žemės ūkio politikos tikslas yra tvarios kaimo plėtros užtikrinimas. Europos Sąjunga siekia išsaugoti žemės ūkį bendrijos teritorijoje ir ketina pasiūlyti finansavimo mechanizmus kaip lengvatinės paskolos paskatinti naująją kartą tęsti ūkininkavimo tradicijas. Naujoji žemės ūkio politika turi įsigalioti nuo 2013 m.

EP narys, LSDP pirmininko pavaduotojas Zigmantas Balčytis

2010 m. birželio 4 - 6 dienomis vyko visuotinis LSDP sąskrydis Giruliuose

Šiame sąskrydyje taip pat dalyvavo ir LSDP Rokiškio skyriaus nariai.

LSDP Rokiškio skyrius

2010-06-07

2010 m. gegužės 15 d. vyko LSDP Rokiškio skyriaus ataskaitinė  konferencija

Į konferenciją atvyko garbingų svečių – tai LSDP Pirmininko pavaduotojai – Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Olekas,  Giedrė Purvaneckienė. Skyriaus pirmininkas Vytautas Saulis ir  Zigmantas Balčytis įteikė LSDP Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimus ir raudonų rožių puokštes partijos skyriaus bičiuliams, gegužės mėnesį švenčiantiems savo garbingus jubiliejus: A. Barauskienei, A. Puriuškiui, R. Vorobjovienei. LR Seimo narys Juozas Olekas šešiems naujiems partijos nariams įteikė partijos nario bilietus.

Konferencijos dalyvius šokiu pasveikino jaunieji socialdemokratai.

Buvo išklausyta  skyriaus pirmininko Vytauto Saulio ataskaita, taip pat LSDP frakcijos Rokiškio rajono taryboje, etikos ir procedūrų, bei  finansų komisijų ataskaitos. Su moterų socialdemokračių veikla supažindino moterų veiklos koordinatorė Sigita Baranovskienė.

Konferencijos dalyvius sveikino ir mintimis dalijosi svečiai – Juozas Olekas, Giedrė Purvaneckienė, Zigmantas Balčytis.

Diskusijose skyriaus bičiuliai vertino skyriaus darbą, teikė konkrečius pasiūlymus, vertino bendrą socialdemokratų partijos veiklą ir situaciją.

Apie pasiruošimą 2011 metų Savivaldos rinkimams kalbėjo  rinkimų štabo vadovas, skyriaus pirmininko pavaduotojas Arūnas Skardžius. Jis pristatė rinkimų štabo narius ir rinkimų organizavimo strategiją, pateikė beveik 50 – ties LSDP kandidatų į rajono Tarybą, preliminarų abėcėlinį sąrašą.

Konferencijos dalyviai paprašyti pažymėti 15 bičiulių, kurie  jų nuomone, geriausiai atstovautų mūsų partiją rajono Taryboje.

Kandidatų į rajono Tarybą sąrašo priekyje pasiūlyta įrašyti šiuos bičiulius (abėcėlės tvarka):

Arūnas Augutis

Sigita Baranovskienė

Tadas Barauskas

Algis Čepulis

Stanislovas Dambrauskas

Loreta Grochauskienė

Stasys  Jasiūnas

Laima Keraitienė

Zinaida  Kurpienė

Vytautas Saulis

Arūnas Skardžius

Antanas Vagonis

Rimantas Velykis

Vytautas Vilys

Kęstutis Zakšauskas

Konferencijos dalyviai taip pat išreiškė nuomonę dėl galimų kandidatų į 2012 metais vyksiančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Tai bičiuliai (abėcėlės tvarka):

Stanislovas Dambrauskas

Vytautas Saulis

Konferencija nutarė, kad rugsėjo mėnesį vyksiančioje partijos skyriaus konferencijoje bus pateiktas patikslintas abėcėlinis kandidatų sąrašas, kurį konferencijos dalyviai reitinguos ir sudarys galutinį sąrašą rinkimams.

LSDP Rokiškio skyriaus taryba

INFORMACIJA APIE 2010 M. BALANDŽIO 30 D. ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTUS SPRENDIMUS

Socialdemokratų frakcijos nariai išreiškė abejones šiais klausimais:

1. „Dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros 2009-2010 metų programos patvirtinimo“.

Ši programa buvo patvirtinta 2008 m. Posėdžiui pateiktoje programoje atsirado visai naujų objektų, neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis įtrauktų į programą. Kai kurie objektai, kurie jau turėjo būti atlikti 2009 m., į šį sąrašą neįrašyti.

Netinkamai parinkta automobilių stovėjimo aikštelės vieta prie VšĮ Rokiškio PASPC. Socialdemokratai siūlė automobilių stovėjimo aikštelę įrengti tarp  Rokiškio poliklinikos ir Rokiškio rajono ligoninės. Taip būtų išspręstas automobilių parkavimas prie abiejų įstaigų ir išliktų nesunaikinta žalioji zona prie Rokiškio poliklinikos.

2. „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės 2010 metų biudžeto patikslinimo“.

Socialdemokratų frakcija nesutiko  dėl 16 tūkstančių litų skyrimo projektui „Eksportuojanti Lietuva“ per Rokiškio rajono Verslo fondą. Verslo fondas nesutinka su tokia lėšų skyrimo forma. Šiam fondui 2010 m. skirta tik 10 tūkstančių litų, tuo tarpu minėto projekto rėmimui skiriama didesnė suma.

LSDP Rokiškio tarybos frakcija

2010-05-05

Turininga kelionė,

Balandžio 17 – 23 dienomis Europos parlamento nario Justo Vinco Paleckio iniciatyva ir kvietimu buvo organizuota Lietuvos socialdemokratų grupės pažintinė kelionė į Europos Parlamentą Strasbūre.

Važiuodami pirmiausiai aplankėme Seinus, pagerbėme vyskupo ir poeto A. Baranausko atminimą, apžiūrėjome Lietuvos valstybės lėšomis rekonstruotą Seinų katedrą ir visus jai priklausančius pastatus.

Lenkija pasitiko mus susikaupimu ir rimtimi, nes Varšuvoje, o po to ir Krokuvoje vyko žuvusiųjų lėktuvo katastrofoje pagerbimas ir laidotuvės. Šimtai tūkstančių gedinčių žmonių, liepsnojančios žvakutės ir daugybė gėlių puokščių – toks vaizdas išliko atmintyje pabuvojus Lenkijoje.

Pakeliui aplankėme ir Berlyną. Nustebino tai, jog vokiečiai nesunaikino to, ką išgyveno valstybė. Čia pamatėme ir paminklą žuvusiems tarybiniams kariams, ir memorialą nužudytiems žydams.

Strasbūre nustebino Europos Tarybos ir Europos Parlamento pastatų didingumas ir šiuolaikiškumas. Patekome į tikrą žydintį pavasarį. Europos Taryboje išklausėme informacinius pranešimus apie ET ir EP darbą, žiūrėjome filmus apie atskirų frakcijų darbą, komitetų posėdžius, apžiūrėjome pastatus, posėdžių sales.

Grįždami pabuvojome Prahoje ir Krokuvoje, kurioje pagerbėme žuvusio Lenkijos prezidento ir jo žmonos atminimą.

Visi išvykos dalyviai džiaugėmės ir dėkojome organizatoriams už nepakartojamą, įspūdingą ir turiningą išvyką.

LSDP Rokiškio skyriaus

narė I. Rastenienė

2010-05-05